- rymionys
- rymiónys sm. pl. (1), (3) DP27,455 romėnai: Žemė žydų buvo po rymionimis DP26. Ateis rymionys ir atims vietą mūsų ir giminę SPI74.
Dictionary of the Lithuanian Language.
rymionys
Look at other dictionaries:
gražis — sm. grožis: Rymionys sveikieji sau gražumą ir gražį, o ligonys sveikatą gintarūse iš Žemaičių gabeno S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language
lykuosena — sf. (1) skaičiavimas, skaičiuosena: Tomis septyniomis rodbalsomis rymionys visą savo lykuoseną, arba skaitlių, atliko S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language
pagadinti — 1 pagadìnti tr. 1. padaryti ką netinkamą; pakenkti kam: Kas mano ziegorių pagadìno? K. Maži čeverykai koją pagadìna (deformuoja, nuspaudžia) Gs. Man su grybais tai barščius pagadìna (neskanūs pasidaro) Kt. Strūnų balsą pagadinu R372.… … Dictionary of the Lithuanian Language
rimlionys — ×rimlionys (plg. brus. pымлянe) sm. pl. (1) Jzm žr. rymionys: Jį storasta rimlionių, savęsp atvestą, iki kraujo išplakdinojo BPII338 … Dictionary of the Lithuanian Language
siuntenybė — (neol.) sf. (1) A.Baran žr. siuntyba: Rymionys užbaigė darbavimą siuntenybės savo brš … Dictionary of the Lithuanian Language
skaitlius — skaĩtlius sm. (2) K, Jrk44, Š, Rtr, Kv, Grnk, skaitliùs (4) Slnt; Mž31, Q37,635, H, R, Sut, M, L 1. žr. skaičius 3: Skaĩtlius buvo nemažas Vkš. Skaĩtlius dvyleka laimingas Krš. Pasakė vyras skaĩtlių teisingai Ar. Imsiu lygų skaĩtlių –… … Dictionary of the Lithuanian Language
tolas — tolas, à adj. (3) JI111, NdŽ, KŽ, Jnšk žr. 2 tolimas: 1. Koks įdomumas iš tokio tolo krašto upelių vardai Žml. Žvaigždės nuo mūsų stovi dar daug toliau negu toloji saulė Š(Vr). Rymionys norėjo pažinti gimines, tolose šalėse gyvenančias S.Dauk.… … Dictionary of the Lithuanian Language
vieta — vietà sf. (2) KBII82, K, Š, BŽ56, FT, DŽ, KŽ, (4) DP175,473,620; H, H197, B981, R, R273, 287,337,339, MŽ, MŽ366,383,451,454, I, Sut, N, M, LL86 1. SD1123, SD252, J, L, NdŽ, ŽŪŽ120, LzŽ plotas, erdvė, kurioje kas yra ar vyksta: Visur purvai, nėr… … Dictionary of the Lithuanian Language
įgalėti — įgalėti, į̃gali (įgãli), ėjo tr., intr. 1. žr. pagalėti 1: Čia šikšnosparnio širdis taipo nusigando, kad šikšniniai jo sparnai jau lėkt n įgalėjo K.Donel. Ar įgalėsi viską padaryti? J.Jabl. Aš neįgaliu jo vienas įveikti Ėr. Kiek įspėsime ar… … Dictionary of the Lithuanian Language
